- орудийный гранатомет
- pabūklinis granatsvaidis statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Granatsvaidis, šaudantis mažais atstumais (200–300 m) ir labai stačia trajektorija. Pabūklinis granatsvaidis buvo graižtvinis ir negraižtvinis, 50, 70, 120 ir 150 mm kalibro, trumpavamzdis, užtaisomas iš priekio, nešiojamasis. Pabūklinis granatsvaidis buvo sukonstruotas po Rusijos ir Japonijos 1904–1905 m. karo, per I pasaulinį karą mažai naudojami; juos pakeitė minosvaidžiai. Pabūkliniai granatsvaidžiai buvo naudojami II pasauliniame kare. Tai vienkartiniai prieštankiniai reaktyviniai granatsvaidžiai faustpatronai (Vokietija, 1943), 60 mm pabūklinis granatsvaidis bazuka (JAV, 1942). atitikmenys: angl. gun grenade launcher rus. орудийный гранатомет
Artilerijos terminų žodynas – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Eugenijus Kisinas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos. 2004.